Mjerė pėr lėnėsin e namazit, nė ditėn e gjykimit!
All-llahu, subhanehu ve teala, nė librin e tij fisnik thotė: “O ju njerėz, ruajuni dėnimit nga Zoti juaj, sepse dridhja pranė katastrofės sė kijametit ėshtė njė llahtari e madhe. Atė ditė, kur ta pėrjetoni atė, secila gjidhėnėse braktis atė qė ka pėr gjiri dhe secila shtatėzėnė e hedh para kohe barrėn e vet, ndėrsa njerėzit duken tė dehur, po ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i All-llahut ėshtė i ashpėr.” [Haxh: 1-2].
Kjo pra ėshtė dita e gjykimit, dita e dhėnies sė llogarisė, dita kur krijesat do tė dalin para Zotit tė tyre dhe do tė paraqiten veprat e tyre. Nė kėtė ditė besimtarėt e devotshėm do tė kenė dritė dhe do tė jenė nėn hije, do tė freskohen dhe do tė gėzohen, kurse mėkatarėt do tė jenė tė trishtuar, do t’i kafshojnė duart e veta nga mjerimi, do tė jenė tė zhytur nė djersėt e veta, do tė shpresojnė tė kthehen nė kėtė dunja pėr ta pėrmirėsuar gabimin, mirėpo do tė jetė vonė.
Ata e dinin se All-llahu ka zbritur libėr dhe ka dėrguar Pejgamber, mirėpo nuk i kushtonin rėndėsi aspak kėtij fakti, bile ia kthenin shpinėn fjalėve tė Zotit, e as qė u interesuan pėr to. Tėrė jetėn e kaluan nė mirėsi tė panumėrta qė u dha All-llahu, mirėpo All-llahun nuk e falenderuan, e injoruan dhe e haruan, kėshillat e Tija nuk i dėgjuan, robėrit e Tij tė devotshėm i luftuan dhe nga rruga e drejtė u munduan t’i ndalin. Kėta janė kriminelėt e vėrtetė, andaj nė kėtė ditė pėr ta nuk ka kthim dhe nuk ka arsyetim. Zoti ėshtė i hidhėruar me ta, nuk i shikon ata, e as qė i pastron nga mėkatet. Pėr ta ka dėnim tė rreptė.
Prej atyre qė do tė pendohen nė kėtė ditė dhe do tė mjerohen janė ata qė e lanė namazin nė kėtė botė dhe nuk e falėn, janė ata qė nuk ranė nė sexhde pėr All-llahun e Madhėrishėm, janė ata qė kur thirrte namazi e kalonin kohėn nė gjėra tė kota dhe i jepnin mė shumė rėndėsi kėsaj bote sesa Zotit tė tyre.
Janė ata qė edhe pse e thithnin ajrin qė All-llahu e krijoi, e pinin ujin qė All-llahu prej sė larti e lėshoi dhe i hanin ushqimet qė All-llahu i krijoi, ata kėto tė mira tė All-llahut i kthyen me mėkate, ia kthyen shpinėn Zotit dhe nuk e falėn namazin, bile u vinte rėndė tė ngrihen nė namazin e sabahut. Ata urdhėrat e Zotit nuk i dėgjuan, nga ndalesat e Tij nuk u larguan, librin e Tij nuk e lexuan dhe Pejgamberin e Tij nuk e pasuan.
All-llahu i Madhėrishėm kėtyre u thotė: “A nuk e dinė tė tillėt se kanė pėr t'u ringjallur? Nė njė ditė tė madhe, Nė ditėn kur njerėzit ngrihen (prej varrezave) pėr tė dalė para Zotit tė botėve.” [Mutaffifin: 4-6].
Ta shohim pra se si do tė jetė gjendja e atyre qė e lanė namazin, ta shohim ēka do tė pėrjetojnė ata nė ditėn e gjykimit, ta shohim se ēka na ka treguar All-llahu dhe i Dėrguari i Tij, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, pėr kėtė gjė:
1- All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė mohuan tė mirat e Zotit. Dhe kur atyre u thuhej: “Pėrkuluni!”, (bini nė ruku sh.r.) ata nuk pėrkuleshin. Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan.” [Murselat: 47-49].
Pra mjerim do tė jetė atė ditė pėr pėrgėnjeshtruesit, pėr ata qė ia kthyen shpinėn Zotit tė tyre, pėr ata qė nuk e falėnderuan All-llahun pėr tė mirat e tyre, pėr ata qė e tradhėtuan besėn qė ia dhanė All-llahut dhe Pejgamberit, pėr ata qė u bėn miq tė shejtanit, edhepse ai ishte armik i tyre i hapėt, pėr ata qė e pasuan epshin e tyre dhe iu dukėn tė rėnda udhėzimet e All-llahut, edhepse ato ishin nė dobi tė tyre.
Pra, mjer pėr ata, sepse kur u thuhej atyre pėrkuluni, bėni ruku, faleni namazin dhe keni frikė nga Zoti, mos ia ktheni shpinėn atij, faleni namazin, ata nuk u pėrgjigjėn, po u kthyen nė anėn tjetėr.
2- Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Pėr tė parėn gjė qė do tė pyetet robi do tė jetė namazi. Nėse ai ėshtė nė rregull, tė gjitha punėt e tij tė tjera do tė jenė nė rregull, e nėse nuk ėshtė nė rregull, atėherė tė gjitha punėt e tij nuk do tė jenė nė rregull”
Pėr tė parėn gjė qė do tė pyetet robi i All-llahut ėshtė namazi. Nėse namazin e ka kryer si duhet, me pėrkushtim dhe sinqeritet, tė gjitha punėt tjera do tė jenė nė rregullė, sepse namazi i falur si duhet tė largon nga veprat e kėqija dhe tė shėmtuara, siē thotė All-llahu, subhanehu ve teala: “...fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat...”. Pra, namazi i falur si duhet, tė largon nga veprat e kėqija dhe tė afron drejt veprave tė mira.
Njeriu i tillė do t’i ketė punėt tjera nė rregullė, sepse nė librin e tij do tė jenė tė shkruara veprat e mira dhe ai do tė jetė prej banorėve tė xhennetit.
Ndėrsa, ai qė nuk e ka namazin nė rregullė, ai i cili nuk ėshtė falur, apo ėshtė falur njė herė nė vjet, apo njė herė nė javė dhe nuk i ka kushtuar rėndėsi namazit, nuk e ka falur rregullisht, punėt e kėtij personi nuk do tė jenė nė rregull.
3- Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Kush rregullisht e kryen namazin do t’i jetė dritė, shpėtim dhe dėshmi nė ditėn e Gjykimit, e kush nuk e kryen rregullisht atė, nuk do tė ketė dritė, shpėtim e as dėshmi dhe nė ditėn e Gjykimit do tė jetė me shoqėrinė e Karunit, faraonit, Hamanit dhe Ubejj b. Halefit.” [Imam Ahmedi].
Pra, kush rregullisht e fal namazin, namazi i tij do tė jetė dritė nė ditėn e gjykimit, dritė tė cilėn e ka pėrmend All-llahu, subhanehu ve teala, kur ka thėnė: “O ju qė keni besuar, pendohuni tek All-llahu me njė pendim tė sinqertė nė mėnyrė qė Zoti juaj t'i largojė prej jush tė kėqijat, t'ju shpie nė xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj ditėn kur All-llahu nuk e turpėron Pejgamberin, e sė bashku me tė as ata qė kanė besuar. Drita e tyre ndriēon para tyre dhe nė tė djathtė tė tyre, e ata thonė: “Zoti ynė, vazhdona dritėn tonė, falna neve. Vėrtet, Ti je i plotfuqishėm pėr ēdo send”.” [Tahrim: 8].
Pėrveē kėsaj, namazi do tė jetė shpėtim pėr tė, shpėtim nga zjarri i xhehennemit, shpėtim nga dėnimi i dhembshėm, si dhe do tė jetė dėshmi pėr besimin e tij, do tė jetė dėshmi pėr sinqeritetin e tij, do tė jetė dėshmi pėr pėrkushtimin e tij.
Po ata qė nuk e falėn namazin? Ata do tė jenė nė terr, nuk do tė kenė dėshmi pėr ta, ata nuk do t’i njohė Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, sepse ai i njeh besimtarėt nga pjesėt e trupit, tė cilat i kanė larė gjatė marrjes sė abdesit. Kėta njerėz do tė ringjallėn me njerėzit mė tė poshtėr, mė tė kėqij, siē ėshtė Faraoni dhe tė tjerėt.
Ibėn Kajjimi, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė hadith thotė: “Atė qė nga falja e largon dėshira pėr pushtet, do tė jetė i ringjallur pranė Faraonit; ai qė e ka lėnė namazin nga dėshira pėr pasuri do tė ringjallet pranė Karunit; atė qė kryelartėsia dhe pozita e kanė penguar nga falja do tė ringjallet nė shoqėri tė Hamanit, ndėrsa nėse ėshtė nė pyetje tregtia, atėherė do tė ringjallet pranė Ubej b. Halefit.”
4- All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “(Pėrkujto) Ditėn kur ashpėrsohet ēėshtja deri nė kulm (nė kijamet), e ata do tė ftohen pėr tė bėrė sexhde, po nuk munden. Shikimet e tyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrimi, kur dihet se ata kanė qenė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shėndoshė (tė gjallė nė dunja).” [Kalem: 42-43].
Pra, nė Ditėn e gjykimit njerėzit do tė tubohen nė Mahsher, dhe do t’i urdhėrojė All-llahu qė tė bėjnė sexhde. Besimtarėt e devotshėm do tė bėjnė sexhde pėr All-llahun e Madhėrishėm, tė gėzuar dhe tė lumtur, sepse kjo ėshtė nderė pėr ta, kjo ėshtė krenari pėr ta.
Kurse, ata qė nuk kanė bėrė sexhde nė kėtė botė, do t’u shtanget kurrizi dhe nuk do tė mund t’i bėjnė sexhde All-llahut, do t’i kaplojė nėnēmimi dhe frika, do tė poshtėrsohen dhe do tė trishtohen. Ata nuk do ta kenė atė nderė qė t’i bėjnė sexhde Krijuesit tė tyre, sepse nuk bėnin sexhde kur ishin nė kėtė botė, po e kthenin shpinėn dhe largoheshin nga udhėzimi i Zotit.
Adhurimi i All-llahut ėshtė nderė dhe krenari, e kėta nuk e fitojnė kėtė nderė, sepse ishin tė larguar nga Zoti i tyre. Prandaj ata nuk do ta shijojnė kėnaqėsinė e adhurimit ndaj All-llahut, nuk do ta shijojnė kėnaqėsinė e sexhdes pėr All-llahun, e as qė do ta shohėn All-llahun, subhanehu ve teala.
E lusim All-llahun qė tė na mundėsoj tė pendohemi dhe tė kthehemi nė rrugėn e Zotit, ta falim namazin dhe tė jemi prej atyre qė do t’i bėjnė sexhde Atij nė Ditėn e Gjykimit.
5- All-llahu, subhanehu ve teala, duke e pėrshkruar ditėn e gjykimit thotė: “Secili njeri ėshtė peng i veprės sė vet. Pėrveē atyre tė djathtėve. Qė janė nė xhennete e i bėjnė pyetje njėri-tjetrit, Pėrkitazi me kriminelėt (e u thonė): “Ēka u solli juve nė Sekar?” Ata thonė: “Nuk kemi qenė prej atyre qė faleshin (qė bėnin namaz); Nuk kemi qenė qė ushqyenim tė varfėrit; Dhe kemi qenė qė pėrziheshim me tė tjerėt nė punė tė kota. Dhe kemi qenė qė nuk e besonim ditėn e gjykimit. Derisa na erdhi e vėrteta (vdekja)!” [Muddeththir: 38-47].
Pra pasi tė kenė hyrė banorėt e xhennetit nė xhennet dhe pasi tė kenė hyrė banorėt e xhehennemit nė xhehennem, banorėt e xhennetit do t’i pyesin banorėt e xhehennemit: “Pse keni hyrė nė Xhehennem?” Ata do tė pėrgjigjėn “Sepse nuk e falnim namazin.”
Pra, mosfalja e namazit ėshtė njė ndėr shkaqet kryesore pėr tė hyrė nė xhehennem, All-llahu na ruajt prej tij.
Titulli: Mjerė pėr lėnėsin e namazit, nė ditėn e gjykimit! 
Sun Oct 11, 2009 4:20 am