Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit

Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit
(pjesa e parė)

Falėnderimi i takon Allahut, atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojte nga Allahu prej tė kqijave tė vetvetės dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit atė dhe kė e largon nga rruga e vėrtet, s'ka kush e uhdėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.
Vėllėzer tė dashur,
Jemi nėn kulmin e surės tė bekuar, sureutl-Merjem, nė komentimin e fjalės sė Allahut ku thotė:
"Kėta ishin tė pėrmendurit qė Allahu i gradoi nga pejgamberėt, pasardhės te ademit, prej pasardhėsve tė atyre qė bartėm nė anije me Nuhun, dhe prej pasardhėsve te Ibrahimit dhe tė Jakubit, dhe prej atyre qė i udhėzuam dhe i bėmė tė zgjedhur, kur u lexoheshin atyre ajetet e Allahut, binin nė sexhde dhe qanin"
-Pasi Allahu dhul xhelal ka cekur grupin e gėzuar prej pejgamberėve dhe ato, tė cilėt i pasojnė ato, dhe ishin tė vendosur nė ligjet e Allahut.xh.sh, dhe i kanė respektuar urdhėrat e Tij, dhe obligimet e Allahut i kanė ēuar ne vend dhe ju kanė larguar sė keqės.
Pas kėtij ajeti, Allahu pėrmendė ajetin ku thotė:
"E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
Dallimi i ēuditshėm nė mes kėtyre dy grupeve. Njėri grup, kur lexonin ajetet e Gjithėmėshirėshmit, shkonin nė sexhde duke lotuar. Kurse grupi tjetėr lanė namazin dhe ndogjėn hapat e shejtanit tė mallkuar dhe percollėn hamndjet e tyre dhe shkuan pas epsheve tė tyre dhe i lanė namazet. Ka thėnė Abdullah ibn Mesudi pėr kėtė ajet (Allahu qoftė i kėnaqur me atė):
"E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
Ky ajet sinjalizon ata qė vonojnė namazin nga koha e vet. Na transmeton Ebu Jaela dhe ibni Xheriri dhe ibni mundhiri dhe ibni hatabi dhe tabaraniju ne eosat dhe ibni Nerdeviju dhe bejhakiu ne sunenine tij nga hadithi i Sa'd ibn ebi Vekasit se ka thėnė e kam pyetur tė Dėrguarin e Allahut s.a pėr fjalėn e Allahut ku thotė:
"Tė cilėt ndaj namazit tė tyre janė tė pakujdeshėm"
Tha ( i Dėrguari a.s.):
"Ato janė tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet.
Kėtė hadith Hakimi e bėri tė vėrtetė.
Allahu ekber..
Ata tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet, shpėrblimi i tyre ėshtė "do te hidhen ne gaja".
Kurse gaja qė transmeton Buhariu nė Tarihun e tij nga Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) se ka thėnė: gaja ėshtė njė lum nė xhehenem.
Poashtu transmeton ibni Xheriri dhe ibni Mundhiri dhe ibni Ebi Hatimi dhe Tabaraniju dhe Hakimi e vėrtetoi kėtė hadith e edhe Bejhakiu, nga ibn Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) pėr fjalėn e Allahut subhanehu ve teala ku thotė:
"dhe mė vonė do tė hidhen nė gaja", ka thenė; gaja ėshtė njė lum nė xhehennem apo njė grop nė xhehennem prej qelbit, largėsija e tė cilit ėshtė pa fund, shija e saj ėshtė shumė e keqe, hidhėn nė tė ata, tė cilėt percjellin epshtet e tyre. Po ashtu kjo ėshtė fjala e ibni Abasit dhe shumė Sahabėve tė Pejgamberit a.s.. Gjithashtu transmetoi ibėn Mundhiri dhe Bejhakiu nga Atau (Allahu e mėshiroftė) ku thotė, pėr fjalėn e Allahut xh.sh. ku thotė:
"O ju qe besuat! Mos t'ju shmangin prej adhurimit ndaj Allahut pasurija juaj e as femijėt tuaj."
Ka thenė, ata tė cilėt pasuria, tregtia, fėmijėt i pėngojnė nga namazi pėr ta falė nė kohėn e vet, s'ka dyshim se ai ėshtė prej tė humberve. Pėr kėtė thotė Allahu xh.sh.:
"E kush bėn ashtu, tė tillėt janė mu ata tė humburit"
Ky ėshtė shpėrblimi i atij qė falėt, por, e vonon namazin prej kohės sė vet paarsye tė lejuar. E falė drekėn nė kohė tė ikindisė, e fale akshamin nė kohė tė jacisė, e lė sabahun pasi qė tė lindė dielli, e kėta do tė hidhėn nė xhehennem, subuhanallah!!!
E ēka mendoni pėr ata, qė e lėjnė namazin krejtėsisht?! Cka mendoni pėr ata qė e humbin namazin duke shikuar telelevizorin, pėr ata qė mirrėn me gjėra kote dhe e lėjnė namazin?!! Vallė ēka mendoni pėr ata qe e humbin namazin, qofshin ata burra apo gra?!!
Ky vendim, ky ligj, na i preku zemrat, na i drodhi zemrat. Tė mjerėt ne tė mjerėt, na vdiqėn zemrat, nu u sėmurėn ato, pėrveē ndonjėrit qė Allahu e mėshiroi, I Dituri i tė msheftave. Ka thenė imam Shewkani nė Nilul Ewtar: " Ska dyshim nė mesin e muslimanėve se ata, tė cilėt e lėjnė namazin duke e refuzuar obligushmėrin e tij janė pabesimtarė". Qė do tė thotė se kush e lė namazin duke refuzuar se ai ėshtė farz, bėhėt pabesimtar (kafir) dhe ai mė nuk ėshtė nė ummetin islam. Me kėtė janė tė pajtimit tė gjithė muslimanė.
Pastaj thotė Shewkani: "Dijetarėt shkėmbejnė mendime rret atij, tė cilit e le namazin nga pėrtacias, duke e ditur se namazi ėshtė obligom-farz, siē ndodhė tė shumica e njerėzve, tė cilėt nuk falėn nga pėrtacia: disa prej tyre thojnė se pėrsoni i tillė nuk del nga besimi por ėshtė mėkatar i madhė. Ata thojnė se ky ose duhet tė pėndohėt ose tė mbytėt me shpatė. Tė kėtik mendimi janė Maliku dhe Shafiu.
Disa dijetarė tjerė shkuan e thanė se ai, i cili nuk falet nga pėrtacia apo nga puna e shumtė nė kohėn e namazit, arsyeja e tė cilit nuk pranohet, ėshtė pabesimtarė. Vendimi i tillė ėshtė rrjedhojė e disa haditheve tė sqaruara, tė cilat e lejojnė edhe mbytjėn e mėnjėherėshme tė pėrsonit tė tillė.
Nga ato, mjafton vetėm dy tė cekim qė tregonė domosdoshmėrinė e prerjes sė tij:
1-Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Abdulla ibėn Omerit se i Dėrguari a.s. ka thenė:
" Jam urdhnuar qė ti mbysė njerėzit deri sa tė deshmojnė se vetėm Allahu ėshtė Zoti i Vetėm, dhe se unė jam i Dėrguari i Tij, ta falin namazin, ta japin zeqatin. E nėse e bėjnė kėtė, arantohet nga unė gjaku i tyre, pasuria e tyre, pėr veē meritės sė Islamit. E ndėrsa llogaria qėndron tek Allahu, Poseduesi i bukurisė apsolute.
Nga kėndargumentimi i kėtij hadithi nxjerrim se Pejgamberi a.s. ka urdhėruar qė tė mbytėn derisa ta falin namazin dhe se gjaku i tyre dhe pasurija e tyre, behėt haram pas dy deshmive, pasi qe ta falin namazin dhe ta japin zeqatin.
2-Ndėrsa hadithi i dytė ėshtė transmetuar nga Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Ebu Sa'd El-Hudriut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), ka thenė: "Ka dėrguar Ali ibėn Ebu Talibi, i cili ishte nė Jemen, tek i Dėrguari a.s. njė sasi ari (apo njė pjesė dukat) dhe e ndahu Pejgamberi a.s. atė nė katėr pjesė. Njė njėri tha: "O i Dėrguari i Allahut! Frikohu Allahut! Pejgamberi a.s. tha:
" Mjerė pėr ty, a nuk jam ai qė, mė sė shumti nga banorėt e tokės me takon devotshmeria?! Nė kėtė moment iu afrua Halid ibėn Velidi Pejgamerbit a.s. dhe i tha: "O i Dėrguari i Allahut! A t'ia heq kokėn atij?
Pejgamberi a.s. iu kthye:
"Jo, mundet qė ai e falė namazin"
Halidi tha: "sa prej njerėzve thojnė me gjuhėn e tyre por nuk e kanė me zemėr! Tha i Dėrguari s.a.:
" Unė nuk jam urdhėrua qė ti kontrolloj zemrat e njerėzve e as qė t'ua hapi gjoksat e tyre"
Imam Ibėn Kajjimi thotė pėr kėtė hadith se shkaku, i cilin e ndaloi tė Dėrguarin a.s. qė tė mbytėt ky njeri ishte namazi. Pra, nėnkuptojmė se kush nuk falė namaz, mbytet nėse ai vazhdon nė atė mėkat tė madh.

Muhamed Hassan

Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit
(argumentet Kur'anore)

Prej atyre, tė cilėve konstatuan se lėrėsi i namazit ėshtė pabesimtarė jnaė tė shumtė.
Ka thėnė imam Ibni Hazmi: " Na ėshtė transmetuar nga Omeri, Abdu-rrahman ibėn Aufi, Muadh ibni Xherbeli, Ebu Hurejra, ibėni Mes'udi, ibėni Abbasi dhe nga shumė Sahabe tė tjerė se kush e lė njė namaz me qellim deri sa te del koha e tij, ai ėshtė pabesimtar (kafir) i debuar nga feja. Poashtu ka thėnė ibėni Hazmi: "Nuk e dime se ka kundėrshtuar ndonjėri nga Sahabėt rrėth kėsaj!
Argumentet pėr atė qė e lė namazin janė tė shumta nga Kur'ani dhe Suneti. Kėto i ka pėrmbledhur imam ibėn Kajjimi nė librin e tij "Kitabu-salah ve hukmu tariku salah".

Argumentet nga Kur'ani.

1- Allahu xh.sh. ne suren Kalem thotė:

2- "A do ti bejme kriminelet te barabart me muslimanet" deri tek ajeti ku thotė: "E (pėrkujto) ditėn kur ta shpalon kėrcerin e tij, e ata do tė ftohėn pėr tė bėrė sexhde, po nuk mundėn. Shikimet e atyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrsimi, dihet se ata kanė qėnė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shendoshė (e ata u talleshin)".

3- Nga kėndi i sqarimėve tė kėtyre ajetėve shohim se Allahu nuk i barazon muslimanėt me kriminelėt. Se kjo nuk i takon urtėsisė sė Tij, as gjykimit tė Tij e as drejtėsisė sė Tij. Mėnjėherė pas kėtij ajeti, na parafytyron gjendjen e kriminelėve, tė cilėt nuk janė sikur muslimanėt. Na tregon pėr gjendjen e tyre nė ditėn e kijametit kur Allahu xh.sh. do ta vėshtirėsojė gjendjen do t'i bejnė muslimanėt e sinqertė sexhde pėr hirė tė Allahut, Zotit tė botrave. Kjo tregon se ata ishin tė sinqertė nė fenė e tyre dhe se ishin vėrtetė besimtarė nė Allahun, Zotin e tyre. Pastaj do te vijnė jobesimtarėt (kafiret) dhe hipokritėt (munafikėt) qė tė bejnė sexhde me muslimanėt. Por ata privohėn qė tė bėjnė. Do tė mbesin si qiri dhe nuk do tė kenė mundėsi t'i pėkulėn Allahut xh.sh.. Pra (ata tė cilėn nuk falėn) sikur te ishin prej besimtarėve do tė kishin tė drejtė qė edhe ata tė bėjnė sexhde sikurse u ėshtė lejuar pėr muslimanėt. Musliman ėshtė ai, i cili ka mundėsi tė bėjė sexhde, kurse jomuslimani ėshtė ai, i cili nuk ka mundėsi qė tė shkon nė sexhde, sepse kėto e lanė namazin sa ishin nė botėn e shkuar, siē na tregon edhe Allahu Fuqiplotė:" Kur dihet se ata kanė qėnė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shėndoshė (ata talleshin)."

4- -Argumenti i dytė ėshtė fjala e Allahut nė surėn "Muddethir", ku thotė:

5- "Secili njėri ėshtė peng i vetvetės sė vet. Pėrveē atyre tė djathtėve.Qė janė nė xhennet dhe i bėjnė pyetje njėri-tjetrit. Perkitazi me kriminelėt (e u thanė) ēka u solli juve nė sekar (Xhehennem)?.Ata thojnė: "Nuk kemi qėnė prej atyre qė bėnin namaz.Nuk kemi qėė prej atyre qė ushqenim tė varfėrit dhe kemi qėnė prej atyre qė pėrziheshim me tė tjerėt nė punė tė kota dhe kemi qėnė prej atyre qė nuk besonim ditėn e gjykimit. Derisa na erdhi e vėrteta (vdekja) E tani nuk u bėn dobi ndėrmjetsimi i ndėrmjetsuesve".
Mėnyra e argumentiminga ajetet ėshtė se Allahu subehanehu ve teala i ka bėrė kriminele tė kundėrt me muslimanėt. Ai qė e le namazin, siē nėnkuptohet prej ajetit, se ėshtė prej kriminelėve qė hudhėt ne sekar (ne xhehenem).
-Argumenti i tretė ėshtė poashtu fjala e Allahut nė surėn "Tewbe" ku thot"
"E nėse ata pendohen, falin namazin dhe japin zeqatin atėherė i keni vėllezėr nė fe ". Nga kjo kuptojmė se Allahu e ka lidhur vėllezerinė me besimtarėt dhe me kryerjėn e namazit. Pra, nėse ata nuk falin namazin nuk janė vėllezer, poashtu nuk janė besimtarė ku thot Allahu dhul xhelal:
" Vėrtetė vetėm besimtarėt janė vėllezer".

Muhammed Hassan

Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit
(argumentet nga Hadithi)

Poashtu edhe nga hadithi kemi argumente tė bollshme:

Argumenti i pare:
Hadithi, tė cilin e transmetom Muslimi nė librin e tij, dhe pronarėt e sunenėve. Kėtė hadith e vėrtetoi Tėrmidhiu nga Xhabir ibėn Abdullahu qė ka thenė: "Ka thenė i Dėrguari i Allahut a.s.:
"Nė mes njeriut dhe mosbesimit (kufrit) ėshtė lėnja e namazit"
Argumenti i dytė:
-Hadithi qė transmeton imam Ahmedi, Ebu Davudi, Nesaiu, ibni Maxhe dhe Tėrmidhiu ka thenė: "Hadithi e ka zinxhirin e vėrtetė me kushtet e Muslimit nga hadithi i Zejd ibėn Habib el-Eslemi qė ka thenė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut a.s. duke thenė:
"Dallimi nė mes neve dhe atyre ėshtė namazi kush e lė atė vetėm se bėhėt kafir (mos besimtar)"
Argumenti i tretė:
Hadithi qė transmeton Tabariu dhe ka thenė: "Hadithi e ka zinxhirin e vėrtetė me kushtet e Muslimit nga hadithi i Thewbanit zotrija i Dėrguarit a.s. ka thenė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut duke thenė:
"Nė mes robit dhe mosbesimit (kufrit) ėshtė namazi, kush e lė atė vetėm se ka bė shirk (shok Allahut)".
Argumenti i katėrt.
Hadithi qė transmeton Ahmedi nė zinxhirin e Ebu Hatimit dhe Habani nė librin e tij tė vėrtetė nga Hadithi i Abdullah ibėn Omer ibėn Asit nga Pejgamberi a.s. ka thėnė:
"Kush e ruan ate( namazin) do ti bėhėt atij dritė dhe argument dhe shpėtim ne ditėn e kijametit. Nėrsa kush nuk kujdesėt, nuk do tė ketė dritė e as argument e as shpėtim, dhe do te jetė nė ditėn e kijametit me Karunin Faraonin, Hamanin dhe me Ebu ibėn Halefin."
Ka thenė ibėn Kajjimi:
"Kėnd e angazhon pasurija e tij nga namazi dhe e lė ate, ai ėshtė me Karunin.
Kėnd e angazhon mbretėria e tij nga namazi dhe e lė ate, ai ėshtė me Faraonin.
Kėnd e angazhon pozita nga namazi dhe ai e lė atė, ai eshte me Hamanin.
Dhe kėnd e angazhon trgėtia nga namazi dhe e lė atė, ai do tė jetė me Ebu Halefin dhe ata krejt janė nė shkallėn mė tė ulėt tė xhehennemit. E lusim allahu tė na mbrojė prej saj.
Argumenti i pestė.
Na transmeton imam Ahmedi nė musnedin e tij nga hadithi i Muadh
Ibėn Xhebelit se i Dėrguari a.s. ka thenė:
"Kush e lė njė namaz farz me qellim, vetėm se largohet prej tij mbroja eAllahut" . Thotė ibni Kajjimi: "Sikur tė kishte mbetur ende nė Islam mosfalėsi i namazit do tė ishte Islami mbrojte pėr tė".
Argumenti i gjashtė.
Ai i cili e le namazin i asgjesohėn tė gjitha punėt ashtu siē i pranohėn atij qė falė namazin tė gjitha punėt. Allahu dhul xhelal nuk ja pranon atij qe e lė namazin agjerimin e tij, as haxhin e tij, as lėmoshėn e as xhihadin tij, e as njė sėnd prej punėve tė tij. Kjo kėshtu sepse e para pyetje qė i shtrohet robit nė Ditėn e Kijametit ėshtė namazi. Kėtė e argumentojmė me hadithin, tė cilin e transmeton Ahmedi nė musnedin e tij dhe pronarėt e suneneve. Tė njėjtin hadith e transmeton Tabaraniu me zinxhir tė mirė nga hadithi i Enes ibni Malikut ku thotė ka thenė i Dėrguari a.s.:
"Sė pari herė qė do tė llogaritėt robi nė Ditėn e Kijametit ėshtė namazi. Nėse ėshtė nė rregull (namazi) vetėm se behėn tė gjitha punėt nė rregull e nėse prishet ajo asgjesohėn tė gjitha punėt tjera".
Mjaftojnė kėto hadithe tė begatėshme, tė cilat aludojnė nė atė se lėrėsi i namazit ėshtė mosbesimtar. Kėto ishin fjalėt e tė Dėrguarit tė Zotit, i cili nuk folė me hamendje, por duke pasuar shpalljėn.
Askuj nuk i takon qė tė flasė pas fjalės sė Pejgamberit a.s.. A nuk ėshtė turp, tė thotė dikush ka thenė i Dėrguari a.s., e ti tė thuash ka thenė filan hoxha apo filan dijetari?! Kjo njėherit ėshtė edhe prej mėkatėve tė mėdha ta ngritėsh zėrin mbi zėrin e Muhammedit a.s., Zoti na ruajt nga kjo!

Muhammed Hassan

Mjerė pėr lėnėsin e namazit, nė ditėn e gjykimit!

All-llahu, subhanehu ve teala, nė librin e tij fisnik thotė: “O ju njerėz, ruajuni dėnimit nga Zoti juaj, sepse dridhja pranė katastrofės sė kijametit ėshtė njė llahtari e madhe. Atė ditė, kur ta pėrjetoni atė, secila gjidhėnėse braktis atė qė ka pėr gjiri dhe secila shtatėzėnė e hedh para kohe barrėn e vet, ndėrsa njerėzit duken tė dehur, po ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i All-llahut ėshtė i ashpėr.” [Haxh: 1-2].
Kjo pra ėshtė dita e gjykimit, dita e dhėnies sė llogarisė, dita kur krijesat do tė dalin para Zotit tė tyre dhe do tė paraqiten veprat e tyre. Nė kėtė ditė besimtarėt e devotshėm do tė kenė dritė dhe do tė jenė nėn hije, do tė freskohen dhe do tė gėzohen, kurse mėkatarėt do tė jenė tė trishtuar, do t’i kafshojnė duart e veta nga mjerimi, do tė jenė tė zhytur nė djersėt e veta, do tė shpresojnė tė kthehen nė kėtė dunja pėr ta pėrmirėsuar gabimin, mirėpo do tė jetė vonė.
Ata e dinin se All-llahu ka zbritur libėr dhe ka dėrguar Pejgamber, mirėpo nuk i kushtonin rėndėsi aspak kėtij fakti, bile ia kthenin shpinėn fjalėve tė Zotit, e as qė u interesuan pėr to. Tėrė jetėn e kaluan nė mirėsi tė panumėrta qė u dha All-llahu, mirėpo All-llahun nuk e falenderuan, e injoruan dhe e haruan, kėshillat e Tija nuk i dėgjuan, robėrit e Tij tė devotshėm i luftuan dhe nga rruga e drejtė u munduan t’i ndalin. Kėta janė kriminelėt e vėrtetė, andaj nė kėtė ditė pėr ta nuk ka kthim dhe nuk ka arsyetim. Zoti ėshtė i hidhėruar me ta, nuk i shikon ata, e as qė i pastron nga mėkatet. Pėr ta ka dėnim tė rreptė.
Prej atyre qė do tė pendohen nė kėtė ditė dhe do tė mjerohen janė ata qė e lanė namazin nė kėtė botė dhe nuk e falėn, janė ata qė nuk ranė nė sexhde pėr All-llahun e Madhėrishėm, janė ata qė kur thirrte namazi e kalonin kohėn nė gjėra tė kota dhe i jepnin mė shumė rėndėsi kėsaj bote sesa Zotit tė tyre.
Janė ata qė edhe pse e thithnin ajrin qė All-llahu e krijoi, e pinin ujin qė All-llahu prej sė larti e lėshoi dhe i hanin ushqimet qė All-llahu i krijoi, ata kėto tė mira tė All-llahut i kthyen me mėkate, ia kthyen shpinėn Zotit dhe nuk e falėn namazin, bile u vinte rėndė tė ngrihen nė namazin e sabahut. Ata urdhėrat e Zotit nuk i dėgjuan, nga ndalesat e Tij nuk u larguan, librin e Tij nuk e lexuan dhe Pejgamberin e Tij nuk e pasuan.
All-llahu i Madhėrishėm kėtyre u thotė: “A nuk e dinė tė tillėt se kanė pėr t'u ringjallur? Nė njė ditė tė madhe, Nė ditėn kur njerėzit ngrihen (prej varrezave) pėr tė dalė para Zotit tė botėve.” [Mutaffifin: 4-6].
Ta shohim pra se si do tė jetė gjendja e atyre qė e lanė namazin, ta shohim ēka do tė pėrjetojnė ata nė ditėn e gjykimit, ta shohim se ēka na ka treguar All-llahu dhe i Dėrguari i Tij, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, pėr kėtė gjė:
1- All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė mohuan tė mirat e Zotit. Dhe kur atyre u thuhej: “Pėrkuluni!”, (bini nė ruku sh.r.) ata nuk pėrkuleshin. Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan.” [Murselat: 47-49].
Pra mjerim do tė jetė atė ditė pėr pėrgėnjeshtruesit, pėr ata qė ia kthyen shpinėn Zotit tė tyre, pėr ata qė nuk e falėnderuan All-llahun pėr tė mirat e tyre, pėr ata qė e tradhėtuan besėn qė ia dhanė All-llahut dhe Pejgamberit, pėr ata qė u bėn miq tė shejtanit, edhepse ai ishte armik i tyre i hapėt, pėr ata qė e pasuan epshin e tyre dhe iu dukėn tė rėnda udhėzimet e All-llahut, edhepse ato ishin nė dobi tė tyre.
Pra, mjer pėr ata, sepse kur u thuhej atyre pėrkuluni, bėni ruku, faleni namazin dhe keni frikė nga Zoti, mos ia ktheni shpinėn atij, faleni namazin, ata nuk u pėrgjigjėn, po u kthyen nė anėn tjetėr.
2- Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Pėr tė parėn gjė qė do tė pyetet robi do tė jetė namazi. Nėse ai ėshtė nė rregull, tė gjitha punėt e tij tė tjera do tė jenė nė rregull, e nėse nuk ėshtė nė rregull, atėherė tė gjitha punėt e tij nuk do tė jenė nė rregull”
Pėr tė parėn gjė qė do tė pyetet robi i All-llahut ėshtė namazi. Nėse namazin e ka kryer si duhet, me pėrkushtim dhe sinqeritet, tė gjitha punėt tjera do tė jenė nė rregullė, sepse namazi i falur si duhet tė largon nga veprat e kėqija dhe tė shėmtuara, siē thotė All-llahu, subhanehu ve teala: “...fal namazin, vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat...”. Pra, namazi i falur si duhet, tė largon nga veprat e kėqija dhe tė afron drejt veprave tė mira.
Njeriu i tillė do t’i ketė punėt tjera nė rregullė, sepse nė librin e tij do tė jenė tė shkruara veprat e mira dhe ai do tė jetė prej banorėve tė xhennetit.
Ndėrsa, ai qė nuk e ka namazin nė rregullė, ai i cili nuk ėshtė falur, apo ėshtė falur njė herė nė vjet, apo njė herė nė javė dhe nuk i ka kushtuar rėndėsi namazit, nuk e ka falur rregullisht, punėt e kėtij personi nuk do tė jenė nė rregull.
3- Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Kush rregullisht e kryen namazin do t’i jetė dritė, shpėtim dhe dėshmi nė ditėn e Gjykimit, e kush nuk e kryen rregullisht atė, nuk do tė ketė dritė, shpėtim e as dėshmi dhe nė ditėn e Gjykimit do tė jetė me shoqėrinė e Karunit, faraonit, Hamanit dhe Ubejj b. Halefit.” [Imam Ahmedi].
Pra, kush rregullisht e fal namazin, namazi i tij do tė jetė dritė nė ditėn e gjykimit, dritė tė cilėn e ka pėrmend All-llahu, subhanehu ve teala, kur ka thėnė: “O ju qė keni besuar, pendohuni tek All-llahu me njė pendim tė sinqertė nė mėnyrė qė Zoti juaj t'i largojė prej jush tė kėqijat, t'ju shpie nė xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj ditėn kur All-llahu nuk e turpėron Pejgamberin, e sė bashku me tė as ata qė kanė besuar. Drita e tyre ndriēon para tyre dhe nė tė djathtė tė tyre, e ata thonė: “Zoti ynė, vazhdona dritėn tonė, falna neve. Vėrtet, Ti je i plotfuqishėm pėr ēdo send”.” [Tahrim: 8].
Pėrveē kėsaj, namazi do tė jetė shpėtim pėr tė, shpėtim nga zjarri i xhehennemit, shpėtim nga dėnimi i dhembshėm, si dhe do tė jetė dėshmi pėr besimin e tij, do tė jetė dėshmi pėr sinqeritetin e tij, do tė jetė dėshmi pėr pėrkushtimin e tij.
Po ata qė nuk e falėn namazin? Ata do tė jenė nė terr, nuk do tė kenė dėshmi pėr ta, ata nuk do t’i njohė Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, sepse ai i njeh besimtarėt nga pjesėt e trupit, tė cilat i kanė larė gjatė marrjes sė abdesit. Kėta njerėz do tė ringjallėn me njerėzit mė tė poshtėr, mė tė kėqij, siē ėshtė Faraoni dhe tė tjerėt.
Ibėn Kajjimi, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė hadith thotė: “Atė qė nga falja e largon dėshira pėr pushtet, do tė jetė i ringjallur pranė Faraonit; ai qė e ka lėnė namazin nga dėshira pėr pasuri do tė ringjallet pranė Karunit; atė qė kryelartėsia dhe pozita e kanė penguar nga falja do tė ringjallet nė shoqėri tė Hamanit, ndėrsa nėse ėshtė nė pyetje tregtia, atėherė do tė ringjallet pranė Ubej b. Halefit.”
4- All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “(Pėrkujto) Ditėn kur ashpėrsohet ēėshtja deri nė kulm (nė kijamet), e ata do tė ftohen pėr tė bėrė sexhde, po nuk munden. Shikimet e tyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrimi, kur dihet se ata kanė qenė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shėndoshė (tė gjallė nė dunja).” [Kalem: 42-43].
Pra, nė Ditėn e gjykimit njerėzit do tė tubohen nė Mahsher, dhe do t’i urdhėrojė All-llahu qė tė bėjnė sexhde. Besimtarėt e devotshėm do tė bėjnė sexhde pėr All-llahun e Madhėrishėm, tė gėzuar dhe tė lumtur, sepse kjo ėshtė nderė pėr ta, kjo ėshtė krenari pėr ta.
Kurse, ata qė nuk kanė bėrė sexhde nė kėtė botė, do t’u shtanget kurrizi dhe nuk do tė mund t’i bėjnė sexhde All-llahut, do t’i kaplojė nėnēmimi dhe frika, do tė poshtėrsohen dhe do tė trishtohen. Ata nuk do ta kenė atė nderė qė t’i bėjnė sexhde Krijuesit tė tyre, sepse nuk bėnin sexhde kur ishin nė kėtė botė, po e kthenin shpinėn dhe largoheshin nga udhėzimi i Zotit.
Adhurimi i All-llahut ėshtė nderė dhe krenari, e kėta nuk e fitojnė kėtė nderė, sepse ishin tė larguar nga Zoti i tyre. Prandaj ata nuk do ta shijojnė kėnaqėsinė e adhurimit ndaj All-llahut, nuk do ta shijojnė kėnaqėsinė e sexhdes pėr All-llahun, e as qė do ta shohėn All-llahun, subhanehu ve teala.
E lusim All-llahun qė tė na mundėsoj tė pendohemi dhe tė kthehemi nė rrugėn e Zotit, ta falim namazin dhe tė jemi prej atyre qė do t’i bėjnė sexhde Atij nė Ditėn e Gjykimit.
5- All-llahu, subhanehu ve teala, duke e pėrshkruar ditėn e gjykimit thotė: “Secili njeri ėshtė peng i veprės sė vet. Pėrveē atyre tė djathtėve. Qė janė nė xhennete e i bėjnė pyetje njėri-tjetrit, Pėrkitazi me kriminelėt (e u thonė): “Ēka u solli juve nė Sekar?” Ata thonė: “Nuk kemi qenė prej atyre qė faleshin (qė bėnin namaz); Nuk kemi qenė qė ushqyenim tė varfėrit; Dhe kemi qenė qė pėrziheshim me tė tjerėt nė punė tė kota. Dhe kemi qenė qė nuk e besonim ditėn e gjykimit. Derisa na erdhi e vėrteta (vdekja)!” [Muddeththir: 38-47].
Pra pasi tė kenė hyrė banorėt e xhennetit nė xhennet dhe pasi tė kenė hyrė banorėt e xhehennemit nė xhehennem, banorėt e xhennetit do t’i pyesin banorėt e xhehennemit: “Pse keni hyrė nė Xhehennem?” Ata do tė pėrgjigjėn “Sepse nuk e falnim namazin.”
Pra, mosfalja e namazit ėshtė njė ndėr shkaqet kryesore pėr tė hyrė nė xhehennem, All-llahu na ruajt prej tij.